Dujiniai ir karšto oro balionai turi nemažai panašumų. Baliono dalis, kurioje yra karšto oro arba dujų, vadinama kupolu.
Oro baliono dalis, kuria skraidinami keleiviai, vadinama gondola arba krepšiu. Skirtumai tarp šių dviejų tipų oro balionų yra įvairūs – nuo kainos ir skrydžio trukmės iki keleivių kiekio ir keliamosios galios.
Karšto oro balionai skrenda dėl to, kad oro temperatūra kupole yra aukštesnė nei išorėje.
Karštas oras kyla aukštyn. Pakankamai karštas oras švelniai pakels į dangų oro balioną, gondolą ir keleivius. Pilotai gali kontroliuoti kilimą ir leidimąsi, „degikliais” pašildydami daugiau oro arba lėtai išleisdami orą, kad įkaitęs oras atvėstų, arba naudodamiesi įvairiomis ventiliacijos angomis, esančiomis strateginėse oro baliono vietose, išleisdami karštą orą. Idealus laikas oro balionams skristi paprastai yra rytas, kai dėl vėsesnės temperatūros ir silpnesnio vėjo susidaro geresnės sąlygos skrydžiui. Balionų pilotai organizuoja skrydžius oro balionais, kai vėjas yra ne didesnis kaip 16 kilometrų per valandą.
Dujiniai balionai skrenda dėl jų kupole esančių kėlimo dujų.
Dujiniai oro balionai skrenda lengvesnių už orą dujų pagalba. Dujiniai balionai iš pradžių įgauna pradinę keliamąją jėgą dėl į kupolą įpumpuotų helio arba vandenilio dujų. 1000 kubinių metrų tūrio dujinio baliono keliamoji galia yra tokia, kaip 3000 kubinių metrų tūrio karšto oro baliono.
Pilotai turi du būdus baliono aukščiui kontroliuoti. Norėdami nusileisti, pilotai gali išleisti helį arba vandenilį per baliono kupolo viršų arba laukti, kol atvės oro temperatūra, kad dujos apvalkale susitrauktų. Norėdami pakilti, pilotai gali išmesti balastą (paprastai smėlį arba vandenį) arba laukti, kol šiltesnė dienos temperatūra sušildys dujas ir jos išsiplės kupole. Dėl ribotų helio galimybių dauguma pilotų dabar skraido naudodami vandenilį kaip keliamąsias dujas. Dujinių balionų pilotai taip pat pageidauja, kad paleidimo ir nusileidimo metu vėjas neviršytų 19 kilometrų per valandą.
Apibendrinimas
Skirtumų tarp dujinių bei karšto oro balionų – daugybė. Vienas pagrindinių skirtumų yra kaina. Tokios pačios keliamosios galios karšto oro balionas su visa skrydžiams reikalinga įranga kainuoja apie 40 tūkst. eurų, o dujinis – kone du kartus brangiau. Vandenilis yra gana nebrangi pramonės atlieka, juo užpildyti balioną gali kainuoti 50-100 eur, heliu – nuo 6000 eur. Tačiau vandenilio dujos yra sprogios ir būtina imtis papildomų atsargumo priemonių.
Be to, su dujiniais oro balionais ore galima išbūti kur kas ilgiau bei nuskristi toliau. Taip pat su dujiniu oro balionu galima pakilti, skristi bei leistis esant labiau ekstremalioms sąlygoms, pavyzdžiui esant didesniam vėjui. Tačiau dujiniai balionai Lietuvoje nėra itin populiarūs dėl skrydžio nuotolio ypatumų, arčiausiai jais skraidoma Lenkijoje ir Vokietijoje.
