Kriptovaliuta, paprasčiausiai, yra skaitmeninė valiuta, kuri suteikia galimybę, leidžia anonimiškai atlikti internetinius mokėjimus, be jokių tarpininkų, tiesiogiai tarp vartotojų. Kitaip vadinamus mokėjimus P2P. Kriptovaliuta leidžia mokėjimus atlikti nesinaudojant bankais ar kitais tarpininkais.
Kad lengviau būtų įsivaizduoti, kas yra kriptovaliuta, tai kriptovaliutos yra decentralizuotos ir nėra prižiūrimos jokios šalies valdžios institucijų. Kriptovaliutos nėra leidžiamos centrinių bankų ir kriptovaliutos operacijų kodai yra užšifruojami kriptografijos dėka.
Norint suprasti kriptovaliutą, reikia suprasti ir blokų grandinę, angliškai vadinamą blockchain. Kriptovaliuta atlikus finansinę operaciją, pati operacija yra įrašoma į tos valiutos, kuria buvo atlikta operacija, blokų grandinę (blockchain). Blokų grandinę galima vadinti tarsi kriptovaliutos buhalterine knyga. Šioje buhalterinėje knygoje yra saugiai kaupiama informacija apie kiekvieną kada nors būtent ta kriptovaliuta atliktą operaciją.
Kriptovaliutų vienetai yra sukuriami vykstant technologiniam procesui, kuris interneto platybėse yra vadinamas kasimu. Norint kasti kriptovaliuta, savo asmeniniuose kompiuteriuose reikia įdiegti tam skirtas programas, kurios ir atlieka kasimo darbus ieškant kriptovaliutos vienetų. Kompiuteris atlieka matematinius skaičiavimus ir jų metų yra kuriami, arba kitaip tariant kasami, nauji kriptovaliutų vienetai.
2017-aisiais metais pasaulyje atsirado daugybė įvairių tarpininkų, kurie keitė eurus, dolerius bei kitas populiariausias pasaulio valiutas į bitkoinus. Netrūko įvairių tarpininkų, kurie siūlė atsidaryti sąskaitas. Visiems žinomas „Bitcoin“ pagal rinkos kapitalizaciją yra brangiausiai įvertinta valiuta visame pasaulyje.
Būtent 2017-aisiais metais bitkoinas tapo tikru spekuliacijų taikiniu, kadangi jo kaina taip smarkiai svyravo, jog su šia kriptovaliuta nebebuvo galima atsiskaityti internetu. Negana to, atsiradus itin dideliam kiekiui tarpininkų, padidėjo ir bitkoino vagysčių rizika bei rizika susidurti su įvairiais sukčiais. Būtent dėl šios priežasties kriptovaliutos pasaulyje turėjo išnykti ir anonimiškumas.
Žinoma, jog kompiuteriniai įsilaužėliai ne vieną kartą sugebėjo pavogti milijonines „Ethereum“ platformos „Eterio“ valiutos sumas ir jie liko nenubausti dėl anonimiškumo kriptovaliutoje. Negana to, tais pačiais 2017-aisiais atsirado ir beverčių kriptovaliutų tarpininkų, kurie siūlo praturtėti finansiškai nenuvokiems žmonėms.
Štai 2021-aisiais metais jau skaičiuojama daugiau kaip 8300 skirtingų kriptovaliutų. Didžioji dalis kriptovaliutų yra išleidžiamos į rinką per pirminius kriptovaliutų siūlymus. Pirminiai kriptovaliutų siūlymai yra geriau žinomi, kaip ICO, kas reiškia Initial Coin Offering. Pirminiuose kriptovaliutų siūlymuose sėkmės yra sulaukę ir lietuviai. Vieną sėkmingiausių pirminių kriptovaliutų siūlymų yra atlikęs lietuviškas startuolis „Bankera“, kuris sugebėjo pritraukti net 122 mln. eurų. Užsienio žiniasklaidoje kalbama apie 150 mln. JAV dolerių ir skelbiama, jog „Bankera“ rinkai pasiūlė net 10 mlrd. Kriptovaliutos žetonų – BNK. Tiesa, „Bankera“ yra įvardijama ir kaip galima apgaulė.
Daugelis žmonių kriptovaliutą perka taupymui ir investuoja į ateitį. Tai yra geras būdas taupyti, kadangi kriptovaliutų vertė nuolatos auga ir tokiu būdu galima užsidirbti nemažą pinigų sumą po ne vienerių metų. Tiesa, kriptovaliuta galima atsiskaityti jau ir dabar. Yra ne viena garsi įmonė, kuri priima kriptovaliutas bei tokiu būdu leidžia apsipirkinėti jų puslapiuose. Ne viena lažybų bendrovė taip pat priima kriptovaliutas. Atsiskaityti galima net ir norint įsigyti bet ką iš NBA komandos Dalaso „Mavericks“, kuri taip pat priimta kriptovaliutą.
