Žvejo kalendorius

žvejo kalendorius
Sausis Vienas šalčiausių mėnesių. Vandens telkiniai sukaustomi ledo sluoksniu. Vandenyje sumažėja deguonies koncentracija. Išskyrus vėgėlę kuri ruošiasi nerštui (gali ir neršti) , kitų žuvų maitinimosi aktyvumas sumažėja. Ieškodamos deguonies žuvys plaukia prie vandens šaltinių ar prie įtekančių upių žiočių. Ešerių geras kibimas galimas po šalčių sulaukus lengvo atšilimo. Kurie per šalčius būna gilesnėse vietose, o per atšilimą pakyla į seklesnius vandenis.
Vasaris Ledo storis maksimalus. Dėl vandenyje labai mažo deguonies kiekio žuvis neaktyvi, retai keičia savo buvimo vietą. Vėgėlė po neršto gyvena aktyvų gyvenimą ir daug maitinasi. Mėnesio pabaigoje dėl ilgesnės šviesios dienos, ypač per atšilimą aktyvesnės pasidaro dauguma žuvų.
Kovas Kada tirpstantis sniegas pradeda patekti į vandenį po ledu, greitai vandenyje padidėja deguonies kiekis ir žuvys per trumpą laiką tampa daug aktyvesnės. Ir kovo viduryje prasideda žuvų aktyvus maitinimasis. Žuvys būriais plaukia į seklesnius vandenis ieškoti maisto. Gerai kimba ešeriai ir kuojos. O gilesnėse vietose pradeda kibti karšis ir starkis.
Balandis Atšilus orui staiga pradeda tirpti ledas. Daugumos žuvų apetitas vidutiniškas. Kuojos ir karšiai būriais plaukia maitintis į seklesnius vandenis. Mėnesio pabaigoje galima gaudyti lydekas kurios po neršto pradeda aktyviai maitintis.
Gegužė Viduryje mėnesio su spartesniu vandens atšilimu, pagerėja žuvų kibimas. Geras lydekų kibimas kurios seklesniuose vandenyse, šalia augalų gaudo smulkesnes žuveles. Mėnesio antroje pusėje, po neršto pradeda kibti šapalai. Pačiame mėnesio gale žuvų kibimas susilpnėja. Aktyviai naudojant jaukus galima gaudyti karosus, lynus ir karpius.
Birželis Dėl šilumos vandenyje pradeda sparčiai augti įvairi augmenija. Dėl atšilusio vandens žuvų maitinimasis sumažėja. Žuvys mėgsta laikytis prie šaltinių ar vandens augmenijos, ten kur daugiau deguonies vandenyje. Geresnio kibimo galima sulaukti anksti ryte ir vakare. Arba apsiniaukusią dieną, dar geriau su silpnu lietumi. Gilesniame lėtai tekančiame vandenyje gerai kimba karšiai. Galima sėkmingai gaudyti lynussalačius ir kartais šamus. Ant mažų blizgučių ir mailiaus kimba ešeriai. Mėnesio antroje pusėje galima aktyviai gaudyti kuojas ir meknes.
Liepa Vanduo šiltas ir tik gilesnėse vietose jis vėsus. Maksimaliai auga augmenija, seklesnės vietos gali būti tankiai apaugusios. Galimas ir deguonies trūkumas. Esant deguonies trūkumui žuvys beveik nustoja maitintis. Išimtis gali būti anksti ryte, vakare ar net naktį. Pagyvėjimas būna apsiniaukusiomis ar su trupučiu lietaus dienomis. Vėgėles dažniausiai galima sugauti tik lietingą ir vėjuotą naktį.
Dideli ešeriai laikosi gelmėse ir tik maitintis išplaukia į seklumas. Ypač gerai kimba ant skardžių ir prie duobių.
Sterkas upėse laikosi ant duobių kraštų, užtvankose jį galima rasti ant švaraus dugno vagos centrinėje dalyje. Gerai kimba prieš saulei patekant ir saulei nusileidus.
Lydekos laikosi duobėse arba gelmėse.
Karšius galima gaudyti gilesnėse vietose, upėse laikosi pačiose giliausiose vietose su molingu dugnu, arba prie krantų stačiais šlaitais. Kimba ant naktinių, lietaus sliekų, šutintų žirnių.
Karpis liepą pradeda gerai kibti.
Salatis maitinasi nuo ryto iki vakaro, sutinkamas paviršiuje ir sekliuose vandenyse. Gaudyti galima mažomis blizgėmis, mailiaus ar žiogų.Šamai pradeda aktyviau maitintis – galima sėkmingai gaudyti ant varlės ar gyvos žuvelės.
Rugpjūtis Paskutinis vasaros mėnuo ir dažniausiai dar šilta būna iki trečios mėn. savaitės. Dienos trumpėja, naktys ilgėja ir būna vėsesnės. Pradeda vėsti vanduo. Antroje mėn. pusėje daug aktyviau pradeda maitintis beveik visos žuvys.
Ešeriai pradeda plaukti į švarias vietas. Dideli laikosi po vieną. Gerai kimba prie stačių krantų, tiltų ir į vandenį nugriuvusių medžių.
Karšis aktyviai maitinasi gyvulinės kilmės maistu. Ir gerai kimba apie 8val. ryto ir iki 10-11val.
Lydekos aktyviai maitintis pradeda antroje mėn. pusėje.
Šapalas laikosi vandens paviršiuje ir smagiai galima gaudyti maža blizgutė ar vobleriu.
Gerai kimba šamai ir karpiai
Rugsėjis Žuvys panašiai elgiasi kaip ir rugpjūtį. Dauguma tik dar aktyviau maitinasi. Ypač sėkminga žvejyba gali būti plėšrių žuvų – lydekos, ešerio ir šamo su vėgėle.
Spalis Sparčiai vėstant vandeniui žuvys traukiasi į gilesnes vietas. Vandens paviršius atrodo apmiręs. Tačiau gilesnėse vietose galima gaudyti didžiąsias lydekas, ešerius, starkius ir šamus. Gerai jaučiasi vėgėlės.
Lapkritis Rudens antra pusė. Labai sumažėja karoso, lyno, salačio, šamo ir kitų žuvų aktyvumas.
Dar galima sugauti didelį šapalą.
Sėkminga gali būti didelių rudeninių, dugninių lydekų žūklė.
Gerai kimba ešeriai, strepečiai, karšiai, nekalbant jau apie vėgėles.
Gruodis Kalendorinės žiemos pradžia. Dingsta augmenija, vanduo tampa skaidrus. Dauguma žuvų panyra į tingų laikotarpį. Labiausiai aktyvios plėšrios žuvys – lydekos, vėgėlės, starkiai. Retkarčiais maitinasi karšiai, šapalai.

1 Star2 Stars3 Stars4 Stars5 Stars (No Ratings Yet)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *