Jeigu bent kartą esate naudojotės pašto paslaugomis, kai norėjote išsiųsti laišką, dovaną ar prekę kitam asmeniui, arba pirkote prekes iš užsienio per internetines parduotuves kaip Aliexpress, Amazon ar Wish, tada tikriausiai teko girdėti tokius terminus kaip registruotas ir neregistruotas siuntimas. Tačiau ką jie reiškia ir kokiais atvejais verta rinktis vieną vietoj kito?
Registruotas siuntimas
Naudojantis registruotu siuntimu, kaip ir išduoda pats termino pavadinimas, siunta yra užregistruojama suteikiant jai specialų sekimo numerį (Tracking number), kuriuo pasinaudojęs siuntos gavėjas, arba siuntėjas, gali pasitikrinti, kurioje vietoje yra siunta, kokia jos būsena (ruošiama siuntimui, siunčiama oro paštu, ar kita), ir ar siunta pasiekė paskirties vietą.
Siunčiant registruotu paštu siuntos yra supakuojamos bei gabenamos su papildomu atsargumu, kadangi už pažeistą ar prarastą siuntą, siuntos gavėjas arba siuntėjas gali iš pašto reikalauti kompensacijos.
Žinoma, ši paslauga yra mokama, ir priklausomai nuo siuntos dydžio, svorio bei pažeidžiamumo (stikliniai daiktai, elektronikos prekės, skysčiai), gali kainuoti nuo kelių iki keliasdešimt eurų.
Neregistruotas siuntimas
Šiuo būdų keliauja didžioji dalis siuntų – dokumentai, žemos svarbos laiškai, mažos piniginės vertės prekės iš užsienio bei kita.
Siunčiant neregistruotu paštu siuntas, papildomo mokesčio už paslaugą mokėti nereikės, tačiau negalėsite pasitikrinti, kurioje vietoje yra jūsų siunta, ir jeigu siunta atkeliautų pažeista, arba blogiausiu atveju – neatkeliautų, negalėsite reikalauti kompensacijos.
Kurį siuntimo būdą rinktis?
Vidutinės arba žemos svarbos dokumentams, mažos piniginės vertės prekėms, galite rinktis neregistruota siuntimo būdą.
Tačiau jeigu siunta yra svarbi, lengvai dūžtanti ar trapi, arba siekia bent 10 euru piniginę vertę, derėtų rinktis registruotą siuntimo būdą.