Daugeliui smalsių protų Arktis ir Antarktida skamba ganėtinai panašiai, dar iš geografijos pamokų galima atsiminti, kad abiejose šiose vietose yra šalta, tačiau turėdamos skirtingus pavadinimus, šios dvi zonos privalo turėti ir tam tikrų skirtumų. Šiame straipsnyje tai ir panagrinėsime.
Per pastaruosius penkis dešimtmečius Arkties jūros ledas mažėjo, o Antarktidos jūros ledas tai didėjo, tai mažėjo. Kodėl jie elgiasi skirtingai?
Kuo jie skiriasi?
Pagrindinis skirtumas tarp Arkties ir Antarktidos yra geografinis. Arktis yra vandenynas, kurį dengia plonas daugiamečio jūros ledo sluoksnis ir supa sausuma. („Daugiametis” reiškia seniausią ir storiausią jūros ledą.) Kita vertus, Antarktida yra žemynas, kurį dengia labai stora ledo kepurė ir supa jūros ledo kraštas bei Pietų vandenynas.
Arkties vandenynas yra labai gilus ir glaudžiai susijęs su jį supančiomis klimato sistemomis, todėl yra jautresnis klimato pokyčiams nei Antarktida.
Per šimtmečius, kai žmonės tyrinėjo Arktį, iki pastarųjų dešimtmečių jūros ledas dengė Arkties vandenyną ištisus metus. Tačiau palydoviniai stebėjimai rodo, kad nuo 1979 m. Arkties jūros ledo plotas, storis ir tūris mažėja. Vidutinis Arkties jūros ledo plotas yra mažiausias nuo 1850 m.
Vasaros tirpimo sezono metu jūros ledo pakraštys atsitraukia Šiaurės ašigalio link, o Arkties žiemą vėl atauga. Dėl nuolatinio atšilimo, kurį lemia žmogaus veikla, išlieka tendencija, kad vasarą (liepos-rugsėjo mėn.) jūros ledas nyksta, o žiemą vėl atauga.
Naujausi tyrimai rodo, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp Arkties jūros ledo nykimo ir žmogaus deginamo iškastinio kuro visais mėnesiais. Su žmogaus veikla susiję aerozoliai (smulkios dalelės, pasklidusios atmosferoje) iš dalies kompensavo Arkties jūros ledo ploto mažėjimo tendenciją; tikėtina, kad sumažėjus aerozolių taršai, jūros ledo nykimas paspartės. Dėl ledo nykimo ties jūros ledo pakraščiais vėjai atneša šiltesnį vandenį po Arkties jūros ledu, todėl didėja Arkties vandenyno sukaupiamos šilumos kiekis ir susidaro sąlygos tolesniam jūros ledo nykimui.
Antarktidos jūros ledas
Žiemą Antarktidos jūros ledas išsiplečia, o vasarą vėl ištirpsta iki pat žemyno pakraščio.
Šiuo metu Antarktidos jūros ledo plotas yra mažesnis už ilgalaikį visų ankstesnių dešimtmečių vidurkį nuo 1979 m. Anksčiau Antarktidos jūros ledo plotas buvo didesnis už ilgalaikį vidurkį dėl ilgalaikių didelio masto vėjo cirkuliacijos modelių, kurie stūmė jūros ledą nuo Antarktidos ir sudarė sąlygas didesniam jūros ledo kiekiui susiformuoti arčiau žemyno. Klimato modeliai, arba kompiuterinis modeliavimas, apimantis visus Žemės klimatui įtaką darančius veiksnius, numatė tokią elgseną. Prieš kelerius metus šie ilgalaikiai vėjo modeliai pasikeitė, todėl aplink Antarktidą jūros ledo gerokai sumažėjo. Nuo to laiko palydovų užfiksuotos vertės svyruoja apie visų ankstesnių metų vidurkį.
Kodėl svarbus jūros ledas?
Šie regionai yra labai svarbūs reguliuojant pasaulinę temperatūrą. Kadangi jūros ledo paviršius yra šviesus, 50-70 proc. įeinančios energijos atsispindi atgal į kosmosą. Vasarą tirpstant jūros ledui, atsiveria tamsus vandenyno paviršius. Užuot atspindėjęs 50-70 proc. saulės šviesos, jis sugeria 90 proc. saulės šviesos. Vandenynui šylant, pasaulinė temperatūra dar labiau kyla.
Be to, tai, kas vyksta poliariniuose regionuose, tuose regionuose nepasilieka. Jų pokyčiai turi įtakos pasaulinei temperatūrai ir netgi gali pakeisti vandenynų cirkuliaciją. Žemės jūros ledas labai gerai prisitaikęs ir reaguoja net į nedidelius pasaulinės paviršiaus ir vandenyno temperatūros pokyčius.