Aeracija ir skarifikacija – vejos priežiūros metodai, padedantys vejai kvėpuoti, bei skatinantys sveikesnį žolės augimą. Visgi nevertėtų painioti šių terminų – iš šalies abu priežiūros būdai gali pasirodyti panašūs, tačiau naudojami norinti išspręsti skirtingas vejos problemas.
Kas yra aeracija?
Aeracijos metu naudojant specialius įrankius, vejos dirvožemyje yra įduriamos skylės, kurios leidžia žolei lengviau pasisavinti deguonį, trąšas bei vandenį. Aeruoti veją reikia 1-2 kartus per metus, pavasarį bei (arba) rudenį, tada, kai veja dar yra suslėgta ir tanki. Dauguma aeratorių turi būgną su peiliukais, kurie pureną vejos velėną įduriant skyles, tuo tarpu kiek brangesni įrankiai, komplekte prie standartinio būgno dar turi papildomą būgną su vielutėmis, skirtomis samanų rinkimui, bei vejos paviršiaus valymui.
Kas yra skarifikacija?
Skarifikuojant veją yra pašalinamas susidariusių negyvų vejos šaknų bei stiebų sluoksnis, kuris pasidengia tarp žolės pagrindo bei dirvožemio. Šiam sluoksniui užaugus daugiau nei 1,5 cm, augančiai vejai darosi sunkiau įsisavinti deguonį, vandenį bei kitas mineralines medžiagas. Skarifikatoriai surenka sausą šiaudinį vejos sluoksnį ir išretina žolę. Šis procesas vejai sukelia daugiau streso, kadangi tuo pačiu metu yra pašalinama dalis gyvo vejos sluoksnio, todėl tai atlikti vertėtų tik tada, kai didelis šiaudinis sluoksnis sukelia problemų vejos augimui. Skarifikacijai nebūtina pirkti brangių įrankių, kadangi tai galite padaryti su paprasčiausiu grėbliu, nugrėbdami nepageidaujamą sluoksnį, tačiau jeigu turite didelį vejos plotą, greičiausiai norėsite įsigyti elektrinį skarifikatorių.
