Kuo skiriasi aeravimas ir skarifikavimas?

Kuo skiriasi aeravimas ir skarifikavimas?

Augalų priežiūra ir puoselėjimas yra svarbūs veiksmai norint turėti sveiką ir žydinčią žolę ar sodą. Viena iš efektyvių priemonių, kurias naudojame augalų priežiūroje, yra dirvožemio priežiūra. Aeravimas ir skarifikavimas yra du populiariausi dirvožemio priežiūros metodai. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra aeravimas ir kas yra skarifikavimas, taip pat pabrėšime pagrindinius skirtumus tarp šių dviejų metodų.

Kas yra aeravimas?

Aeravimas yra dirvožemio priežiūros metodas, kuriuo siekiama pagerinti oro, vandens ir maistinių medžiagų pralaidumą dirvožemyje. Tai procesas, kai specialūs aeratoriaus įrankiai (arba aeratoriaus mašinos) padaro skyles dirvožemyje, ištraukdami mažus žemės cilindrus ar skverbimąsi pro dirvožemio paviršių. Šie skylės leidžia orui, vandeniui ir maistinėms medžiagoms lengviau pasiekti augalų šaknis. Be to, aeravimas padeda pašalinti dirvožemyje susikaupusį suspaudimą ir leidžia augalams geriau kvėpuoti.

Kas yra skarifikavimas?

Skarifikavimas yra dar vienas dirvožemio priežiūros metodas, skirtas gerinti dirvožemio būklę ir augalų augimo sąlygas. Skarifikavimas yra procesas, kai paviršiaus sluoksnis pašalinamas ar sutrupinamas, siekiant pašalinti negyvas augalų likučius, piktžoles ar dirvožemio sluoksnio suspaudimus. Tai gali būti atliekama rankiniu būdu, naudojant skarifikatorių arba skarifikavimo mašiną. Skarifikavimas padeda atverti dirvožemio paviršių, skatina oro ir vandens pralaidumą, leidžia naujiems augalams geriau įsišaknijti ir pagerina maistinių medžiagų pasiekiamumą.

Pagrindinis skirtumas aeravimo ir skarifikavimo

Pagrindinis skirtumas tarp aeravimo ir skarifikavimo yra jų veikimo principas ir tikslas. Aeravimo metu dirvožemyje kuriama skylės, siekiant pagerinti oro, vandens ir maistinių medžiagų pralaidumą. Skarifikavimo metu dirvožemio paviršiaus sluoksnis pašalinamas ar sutrupinamas, siekiant pašalinti negyvas augalų likučius ir pagerinti dirvožemio būklę.

Aeravimas daugiausia naudojamas tais atvejais, kai dirvožemis yra labai suspaustas, o oras ir vanduo sunkiai pasiekia augalų šaknis. Skarifikavimas dažniau naudojamas, kai norima pašalinti negyvus augalų likučius, piktžoles arba pagerinti dirvožemio paviršiaus sąlygas naujai sodinamiems augalams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *