Kai kalba eina apie mokinių švietimą, greičiausiai visi esame girdėję tokius terminus kaip pradinė mokykla, vidurinė mokykla, pagrindinė mokykla, progimnazija, gimnazija. Tačiau daugeliui tampa neaišku, kodėl yra tiek daug skirtingų mokyklų tipų, bei kokie yra skirtumai tarp jų. O dažniausiai dėl panašaus pavadinimo kyla klausima kuo skiriasi gimnazija nuo progimnazijos? Gal tai yra vienas ir tas pats?
Jau nuo 1999 m. Lietuvoje imtasi veiksmų pertvarkyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą. Pertvarkos tikslas, pasak švietimo ir mokslo ministerijos – „mažinant tuščių mokymosi vietų skaičių ir racionaliau panaudojant švietimui skirtas lėšas, išsaugoti bei pagerinti švietimo kokybę, sudaryti sąlygas privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumui, švietimo įvairovei, galimybėms mokytis visą gyvenimą“. Kitaip tariant, pertvarkyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą taip, kad sumažėtų mokyklų, kuriose trūksta mokinių, sudaryti geresnes sąlygas mokymuisi, bei pagerinti švietimo kokybę.
Nuo 2011 m. vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, siekiant įgyvendinti strateginį mokyklų pertvarkos tikslą, buvo įteisinta nauja mokyklų tipų sistema – pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla ir gimnazija.
Šiuos mokyklų tipus galima išskirstyti į tris kategorijas:
- Pradinis ugdymas. Į pradinio ugdymo kategoriją įeina pradinė mokykla ir progimnazija.
- Pagrindinis ugdymas. Į pagrindinio ugdymo kategoriją įeina pagrindinė mokykla.
- Vidurinis ugdymas. Į vidurinio ugdymo kategoriją įeina vidurinė mokykla ir gimnazija.
Pradinis ugdymas
Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą, pradinio ugdymo paskirtis yra: „suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio mokymo programą.“
Pradinis ugdymo trukmė trunka ketverius metus, pagal švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas mokymosi programas. Šalia pagrindinių mokymosi programų pradinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu, meniniu, muzikiniu, dailės ar kitais ugdymo tipais.
Įprastai mokytis pradinio ugdymo vaikas gali pradėti nuo 7 metų, tačiau tėvų prašymų, bei vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu tvarkos aprašu „Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimas“, pradinį ugdymą galima pradėti vieneriais metais ankščiau.
Pagrindinis ugdymas
Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą, pradinio ugdymo paskirtis yra: „Suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.“
Pagrindinis ugdymas yra išskirstomas į dvi dalis ir iš viso trunka 6 metus, pagal švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas mokymosi programas . Pirmoji pagrindinio ugdymo dalis trunka 4 metus, o antroji – 2 metus.
Pagrindinio mokymo antrojoje dalyje suteikiama galimybė įtraukti ir profesinio mokymo programų modulius, kurie yra įskaitomi tęsiant mokymąsi tolimesniame profesinio mokymo ugdyme. Šalia pagrindinių mokymosi programų pagrindinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu, meniniu, muzikiniu, dailės ar kitais ugdymo tipais.
Pagrindinis ugdymas yra suteikiamas mokiniams, kurie yra įgiję pradinį išsilavinimą.
Vidurinis ugdymas
Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą, pradinio ugdymo paskirtis yra: „Padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis.“
Vidurinio ugdymo trukmė trunka 2 metus, pagal švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas mokymosi programas. Vidurinio ugdymo metu mokomasi privalomųjų ir pasirenkamųjų bendrojo ugdymo dalykų, taip pat galima pasirinkti profesinio mokymo programų modulius. Šalia pagrindinių mokymosi programų vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu, meniniu, muzikiniu, dailės ar kitais ugdymo tipais.
Pagrindinis ugdymas yra suteikiamas mokiniams, kurie yra baigę vidurinio ugdymo programą ir išlaikę vidurinio ugdymo brandos egzaminus, išskyrus tam tikrais švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais, kai asmuo gali būti atleidžiamas nuo brandos egzaminų.
Per ilgą laikotarpį nuo 1999 m. prasidėjus bendrojo ugdymo įstaigų tinklo reformoms atsirado daug pakeitimų, kurie daugeliui tėvų sukėlė neaiškumų, norint surasti savo vaikams tinkamiausias mokymo įstaigas. Norėdami sužinoti daugiau apie bendrojo ugdymo įstaigų švietimo sistemą, galite paspaudę šią nuorodą.
