Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ant Hirošimos ir Nagasakio numestos atominės bombos „Little Boy” ir „Fat Man” yra vieninteliai branduoliniai ginklai, iki šiol panaudoti kariniuose veiksmuose.
Tačiau šiuo metu vykstant kariniams neramumams pasaulyje, vis daugiau žmonių ima svarstyti ir neatmeta galimybės, kad yra tikimybe, jog panašus scenarijus gali pasikartoti – vasario mėnesį Maskvoje sakydamas kalbą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išsakė menkai pridengtą grasinimą pradėti branduolinį karą prieš Vakarus.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ant Japonijos miestų Hirošimos ir Nagasakio numestos atominės bombos, atitinkamai pavadintos „Little Boy” ir „Fat Man” (liet. „Mažasis berniukas” ir „Storas žmogus”), sukėlė didelius sugriovimus, sulygino su žeme miestus ir nusinešė nuo 90 000 iki 166 000 žmonių gyvybių Hirošimoje (apie 20 000 iš jų buvo kareiviai) ir nuo 39 000 iki 80 000 – Nagasakyje.
Tai vieninteliai du branduoliniai ginklai, kada nors panaudoti karo veiksmams, ir tikėkimės, kad taip ir liks, nes kai kurie iš dabartinių branduolinių ginklų yra daugiau nei 3 000 kartų galingesni už bombą, numestą ant Hirosimos.
O dėl tebevykstančio Rusijos ir Ukrainos karo kyla naujų nuogąstavimų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą prieš Vakarus. Vasario 24 d. kreipdamasis į Maskvą, V. Putinas įspėjo kitas šalis, kad bet koks bandymas įsikišti sukels „pasekmes, kurių dar nematėte”, ir tai buvo interpretuojama kaip užslėptas grasinimas branduoliniu karu.
Grįžkime prie atominių ginklų istorijos. „Little Boy” ir „Fat Man” buvo atominės bombos, arba skilimo bombos, kurios sukėlė grandininę branduolių dalijimosi reakciją. Radioaktyviųjų medžiagų atomų branduoliai buvo suskaidyti, kad susidarytų skirtingi elementai, todėl išsiskiria didelis energijos kiekis, dėl to suskyla daugiau atomų ir įvyksta griaunamasis sprogimas.
Bomboje „Little boy“ į tos pačios medžiagos branduolį buvo paleistas į kulką panašus sviedinys, pagamintas iš urano-235, kad prasidėtų grandininė reakcija. O „Fat Man” buvo naudojama plutonio-239 šerdis, kuri buvo uždegta tūkstančiais kilogramų įprastinių sprogmenų, ir vėlgi sukėlė grandininę branduolių dalijimosi reakciją.
Termobranduoliniame ginkle, dažnai vadinamame vandeniline bomba, skilimo procesas yra tik pradžia. Šiuolaikiniuose branduoliniuose ginkluose, tokiuose kaip Jungtinių Amerikos Valstijų B83 bombos, naudojamas panašus skilimo procesas kaip ir atominėse bombose. Tačiau pradinė energija vėliau įžiebia sintezės reakciją antrinėje vandenilio izotopų deuterio ir tričio branduolyje. Vandenilio atomų branduoliai susijungia ir susidaro helis, o grandininė reakcija vėl sukelia sprogimą – šį kartą daug galingesnį.
Sprogimo metu iš „Little Boy” išsiskyrė apie 15 kilotonų energijos, kuri prilygsta 15 000 tonų trotilo, ir grybų debesis pakilo į maždaug 25 000 pėdų aukštį. Bomba „Fat Man“ sukėlė maždaug 21 kilotonos sprogimą. O Jungtinių Amerikos Valstijų turima bomba B83 gali sukelti 1,2 megatonos sprogimą, kas prilygsta 1 200 000 tonų trotilo, tad tai reiškia, kad ji yra 80 kartų galingesnė už „Little Boy”.
Tai dar baisiau. Didžiausias kada nors susprogdintas branduolinis ginklas „Tzar Bomba”, kurį 1961 m. susprogdino Sovietų Sąjunga, sukėlė beprotišką 50 megatonų sprogimą – maždaug 3333 kartus galingesnį už „Little Boy” bombą, kuri sulygino su žeme visą miestą. „Tzar Bomba“ yra didžiausias iki šiol žmogaus sukurtas sprogimas, kurio metu sprogimo debesis pakilo į beveik 40 km aukštį – maždaug 4,5 karto aukščiau už Everesto kalną – o jos sukeltos smūgio bangos 3 kartus apskriejo visą pasaulį.
