Paveldėjimas – tai teisinis procesas, kurio metu asmens turtas, lėšos ir įsipareigojimai po jo mirties perduodami įpėdiniams. Lietuvoje paveldėjimo įstatymus ir taisykles reglamentuoja Civilinis kodeksas, nustatantis įpėdinių ir kitų šiame procese dalyvaujančių šalių teises ir pareigas. Išmanyti Lietuvos paveldėjimo teisę yra labai svarbu asmenims ir šeimoms, kad būtų užtikrintas sklandus ir teisingas turto ir nuosavybės paskirstymas mirus artimam žmogui.
Lietuvos Respublikos teisinė bazė numato, kad įpėdiniai, norėdami paveldėti mirusio asmens turtą, turi jį priimti. Skirtingai nei testamento atveju, kai jį gali sudaryti tik testatorius, palikimą gali priimti atstovas. Civiliniame kodekse numatyti įvairūs būdai, kaip galima priimti palikimą, pavyzdžiui, pradėjus faktiškai valdyti palikimą arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, palikimo priėmimo įforminimo procedūra gali skirtis.
Jeigu miręs asmuo buvo sudaręs testamentą, įpėdiniai, norintys paveldėti jo turtą, turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir pareikšti norą priimti palikimą. Notarui taip pat reikėtų pateikti mirties liudijimą. Notaras paskirs testamento skaitymo laiką, o visi notaro pakviesti potencialūs įpėdiniai privalo dalyvauti skaityme.
Pagal įstatymą palikimas paveldimas visada ir tiek, kiek jis nėra pakeistas testamentu. Todėl jeigu miręs asmuo testamento nesudarė arba testamentu paliko tik dalį savo turto, likęs turtas bus padalytas lygiomis dalimis palikimą priėmusiems įpėdiniams.
Tais atvejais, kai paveldima pagal įstatymą, būtina atsižvelgti į paveldėjimo eiles, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnis. Palikėjo vaikai, įskaitant įvaikius, paveldi pirmąja eile, tėvai, įtėviai, vaikaičiai – antrąja eile ir t. t. Jeigu pirmos eilės įpėdinių nėra arba jie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, paveldi antros eilės įpėdiniai. Taip pat antros arba paskesnės eilės įpėdiniai turi teisę paveldėti, net jeigu iš aukštesnės eilės įpėdinių paveldėjimo teisė buvo atimta. Tokiais atvejais įpėdiniai taip pat turi kreiptis į vietos notarą ir pareikšti norą priimti palikimą.
Civiliniame kodekse nustatyta palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti tvarka. Jeigu įpėdinis rūpinasi palikimu kaip savo, laikoma, kad jis priėmė palikimą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai mirusio asmens turtas pradedamas valdyti neketinant priimti palikimo. Todėl įstatymų leidėjas leidžia atsisakyti palikimo per trijų mėnesių terminą, skirtą palikimui priimti, pateikiant notarui pareiškimą.
Žmogus, kuris gali pretentuoti į paveldimą ir norintis priimti mirusio asmens paliekama turtą yra atsakingas pats, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, kuriose galioja panašūs notariniai principai.
Pažymėtina, kad pradėjus faktiškai valdyti turtą, turint tikslą priimti palikimą, teismui turėtų būti pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tik tada įpėdinis taps visišku turto savininku.
