Suomiškas granitas, kitaip dar žinomas kaip spektrolitas yra reta labradorito skalūno atmaina, pasižyminti intensyvia labradorescencija ar vaivorykštės efektu. Ši atmaina yra Suomijoje išgaunamos medžiagos prekinis pavadinimas. Apie labradoritą su spektrolito spalvų žaismu taip pat pranešta iš Madagaskaro. Jis dažnai šlifuojamas kaip kabošonas ir naudojamas kaip brangakmenis.
Suomių geologas Aarne Laitakari (1890-1975) daug metų aprašinėjo šį ypatingą akmenį ir ieškojo jo kilmės, kai 1940 m. jo sūnus Pekka, statydamas Salpos linijos įtvirtinimus, aptiko telkinį Ylämaa vietovėje pietryčių Suomijoje. Nors labradoritas randamas ne tik Suomijoje, bet ir Labradore, Norvegijoje, Madagaskare ir Rusijoje, Suomijos akmuo pasižymi unikaliu ryškiu vaivorykštiniu atspalviu. Spektrolito pavadinimą jam suteikė seniūnas Laitakari; tai komercinis pavadinimas, kuris tinkamai vartojamas tik brangakmenių kokybės medžiagai iš Ylämaa telkinio.
Spektrolito karjerai pradėti eksploatuoti po Antrojo pasaulinio karo ir tapo svarbia vietos pramonės šaka. 1973 m. Ylämaa mieste pradėjo veikti pirmoji dirbtuvė, kurioje buvo pjaustomas ir poliruojamas brangakmeniams skirtas spektrolitas.
Egzistuoja ir šio akmens tam tikros atmainos, kurios turi mažesnį vaivorykštės efektą, tačiau supjausčius į plokštes ir nupoliravus pasižymi blizgiu išsiskiriančiu raštu, kuris gali būti įvairių spalvų. Šios atmainos akmuo Lietuvoje įprastai vadinamas suomišku granitu ir dažniausiai yra naudojamos gaminant paminklus bei antkapius.