Kuo skiriasi akcija nuo obligacijos?

Kuo skiriasi akcija nuo obligacijos

Ką gi, atėjo laikas investuoti savo pinigus į kažką kas atneštų pelno. Tačiau kaip iš tiesų reikėtų tinkamai paskirstyti savo pinigus investavimui? Galų gale, dauguma investuotojų nuolatos pataria prieš investuojant susikurti nuosavą vertybinių popierių portfelio strategiją prieš pradedant pirkti įvairių įmonių akcijas ir obligacijas. Ir iš tikrųjų, akcijos ir obligacijos yra dvi pagrindinės vertybinių popierių rūšys, kurias galima įsigyti įvairiose vertybinių popierių biržose. Ne paslaptis, kad norint žengti tinkamą žingsnį investicijų pasaulyje, visų pirma reikia žinoti skirtumus tarp šių pagrindinių vertybinių popierių ir kokią naudą kiekvienas iš jų gali atnešti. Šiame straipsnyje, būtent tai ir išsiaiškinsime.

Kas yra akcijos ir obligacijos

Akcija – tai vertybinis popierius, suteikiantis jo turėtojui turtinių ir neturtinių teisių, kurios suteikia galimybę dalyvauti bendrovės valdyme, bei spręsti bendrovės vystymo strateginius klausimus. 

Kitaip tariant nusipirkę tam tikros įmonės akcijų, jūs nusiperkate dalį įmonės, o tiksliau dokumentą, kuris patvirtina, jog jūs turite teisę dalyvauti sprendimuose valdant įmonę, bei gauti jos uždirbtą pelno dalį dividendais. Kuo daugiau įmonės akcijų įsigyjate, tuo daugiau teisių ir įtakos turite bendrovės valdyme.

Obligacija – tai vertybinis popierius, suteikiantis jo turėtojui teisę gauti iš jos leidėjo (įmonės, bendrovės, finansų institucijos, šalies vyriausybės) nominalią obligacijos vertę, kurią obligacijos pirkėjas sumokėjo įsigydamas obligaciją, bei iš anksto nustatytas palūkanas.

Kitaip tariant nusipirkę obligacijų, jūs iš tiesų paskolinate savo pinigus obligaciją išleidusiai įstaigai, kuri įsipareigoją po tam tikro nustatyto laikotarpio grąžinti visus jūsų paskolintus pinigus, bei papildomą kiekį pinigų nuo paskolintos sumos, kuris yra nustatytas palūkanų normoje. Trumpai tariant, obligacijų pirkimas yra tarsi paskolos ėmimas iš banko, tik šiuo atveju, „bankas“ esate jūs.

Priešingai nei perkant akcijas, obligacijų pirkėjas tampa kreditoriumi (pinigų skolintoju), tačiau tai nesuteikia teisių į įmonės valdymą, kitaip tariant netampa įmonės bendrasavininku.

Akcijų veikimo principas

Akcijos ir obligacijos atstovauja du skirtingus būdus, kuriais tam tikra įstaiga gali gauti pinigus, reikalingus vystymuisi ir verslo plėtrai. Kaip ir anksčiau minėta, akcijos yra dokumentai patvirtinantys, jog akcijos turėtojui priklauso tam tikra dalis įmonės.

Akcijos veikia šiuo principu: tarkime naujai susikūrusi įmonė peržengė startavimo fazę ir sėkmingai uždirba pelną. Įmonės savininkas turi ketinimų išplėsti įmonės operacijas, tačiau iš  šiuo metu vykdomos įmonės veiklos uždirbamų pajamų nepakanka įmonės plėtrai. Šioje situacijoje įmonės savininkas gali kreipti į finansų biržas dėl papildomo finansavimo.

Vienas iš būdų yra padalinti įmonę į akcijas ir dalį jų parduoti atviroje akcijų biržoje, kurioje visi susidomėję šia įmone asmenys galės nusipirkti jos akcijų ir tapti akcininkais.

Obligacijų veikimo principas

Iš kitos pusės, obligacijos reprezentuoja įsiskolinimą. Kai įmonė išleidžia obligaciją, tai reiškia, kad ji sutinka pasiskolinti nustatytam laikotarpiui pinigų iš asmens ar įstaigos, kuri nusipirko obligacijų, ir suėjus laikotarpiui gražins paskolintus pinigus su obligacijoje nurodytomis palūkanomis.

Obligacijos veikia šiuo principu: kiekviena obligacija turi tam tikrą vertę, pavyzdžiui 1000 € su 5% obligacijos kupono norma. Tai reiškia, kad įmonė obligacijos pirkėjui kas metus privalės išmokėti po 50 € iki kol bus išmokėta už obligaciją sumokėta suma bei papildoma suma už palūkanas. Obligacijų pirkėjui per tam tikrą laikotarpį yra grąžinama visa investuota suma su palūkanomis.

Esminiai skirtumai investuotojams

Kadangi kiekviena įmonės akcija reprezentuoja nuosavybės riziką – tai reiškia, kad akcijos savininkas dalinasi tiek įmonės pelnu tiek nuostoliais. Asmenys investuojantys į įmonės akcijas gali pasipelnyti jeigu įmonei sekasi gerai ir jos vertė kyla laikui bėgant. Tačiau tuo pačiu metu atsiranda rizika prarasti investuotus pinigu jeigu įmonė neuždirba pelno ir įmonės vertė krenta, kas lemia akcijų vertės kritimą, o blogiausiu atveju – įmonės bankrotą.

Investuojantys į obligacijas, negauna tokių didelių grįžtamųjų pajamų, kaip investuojant į akcijas, tačiau tuo pačiu rizika šiuo atveju taip pat yra gerokai mažesnė. Nors obligacijų vertė biržose taip pat svyruoja, o kartais gana ženkliai, ypač aukštos rizikos biržos segmentuose, visgi dauguma obligacijas išleidžiančių įstaigų yra linkę išmokėti pinigus obligacijos savininkams.

Kuri investicijos forma yra parankiausia jums

Dauguma žmonių vienu metu investuoja tiek į akcijas tiek į obligacijas. Nuspręsti, kokią dalį savo pinigų ketinate investuoti į akcijas, o kokią į obligacijas, priklauso nuo jūsų pačių polinkio į riziką ir investavimo tikslų.

Jeigu įsigytų akcijų kainų kritimas sukeltų jums paniką, bei esate netoli pensijinio amžiaus, tada derėtų investuoti didesnę dali pinigų į obligacijas.

Jaunesnio amžiaus investuotojai, turintys daug laiko, gali pasipelnyti iš žemos vertės akcijų, kadangi laikui bėgant įsigytų akcijų vertė gali pakilti, taip atsirandant galimybei parduoti akciją už didesnę kainą nei buvo įsigyta.

Kiekvienam patartina turėti individualų finansinį tikslą, kurio reikėtų laikytis ir nepamiršti, renkantis investavimo sprendimus.

Spustelėkite, kad įvertintumėte šį įrašą!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.