Kuo skiriasi saulės ir planetų švytėjimas?

Kuo skiriasi saulės ir planetų švytėjimas?

Per pastaruosius kelis dešimtmečius atrasta tūkstančiai planetų, nors astronomai teigia, kad jų tikriausiai yra milijardai, o žvaigždžių esančių tarp jų netgi dar daugiau. Tai, kad kiekvieną naktį pakėlę akis į dangų galime pamatyti begalybę ryškių visatos žybsnių yra tiesiog nuostabu. O pats ryškiausias iš visų – saulė, skleidžia šilumą ir šviesą mūsų žemei. Tačiau ar kartais nesusimąstote, kodėl šie dangaus kūnai šviečia? Ir ar visų dangaus kūnų skleidžiamas švytėjimas yra vienodas?

Pirmiausia būtų naudinga suprasti, kaip ir kodėl apskritai šviečia saulė ir žvaigždės.

Kodėl šviečia saulė?

Tai klausimas, apie kurį retai kada susimąstome, arba sau trumpai atsakome – tiesiog taip yra. Tačiau šį įprastą reiškinį galima paaiškinti moksliškai.

Saulė, kaip ir kiekviena žvaigždė, atsirado veikiant gravitacijai. Iš pradžių visa saulę sudaranti medžiaga buvo dulkės ir dujos, plūduriuojančios erdvėje. Šios dulkės buvo sudarytos iš daugelio skirtingų elementų, iš kurių vyraujantis buvo vandenilis.

Ilgainiui dėl gravitacijos jėgos dulkės susitelkė į gumulą – kuo didesnis gumulas, tuo daugiau dulkių jame susikaupė. Šie gumulėliai toliau augo ir jungėsi, kol po kelių milijardų metų susiformavo milžiniška masė, vadinama protožvaigžde. Netrukus protožvaigždės gravitacinė trauka vis stipriau ir stipriau traukė jos dalis. Kuo protožvaigždė didėjo, tuo stipresnė darėsi ši trauka, todėl ji glaudžiau susispaudė.

Tai tęsėsi tol, kol protožvaigždė tapo tokia glaudi, kad vandenilio atomai ėmė jungtis vienas su kitu, išskirdami energijos pliūpsnį, kuriame atsirado naujas elementas – helis.

Šiuo metu protožvaigždė tapo tikra žvaigžde, kurioje per nuolatinį kontroliuojamą sprogimą vandenilis yra smulkinamas į helį. Išorinė sprogimo jėga neleidžia žvaigždei susitraukti per mažai, o vidinis gravitacijos gniuždymas neleidžia jai susprogti.

Kai ši pusiausvyra pasiekiama, tokia žvaigždė kaip mūsų saulė gali išlikti subalansuota ir švytėti tiesiog milijardus metų.

Ar planetos šviečia?

Žinant iš anksčiau tai, kad saulė ir kitos žvaigždės visatoje skleidžia šviesą, dėl joje nuolatos vykstančių sprogimų, lengva suprasti, kodėl naktį matome daugybę šviečiančių žvaigždžių, o dienos metu, didžiąja žvaigždę – saulę. Tačiau tai neatsako į klausimą, kodėl, tam tikrais atvejais, esant geroms palankioms oro sąlygoms, galime matyti ir šviečiančias saulės sistemos planetas, tokias kaip Venera ar Marsas? Visgi, atsakymas yra stebėtinai paprastas.

Planetos iš tikrųjų pačios nešviečia, jos tik atspindi saulės šviesą. Mėnulis atspindi šviesą lygiai taip pat, todėl vakare arba naktį jis yra ryškiai matomas, ir tarsi atrodo, jog pats skleidžia šviesą. Žvaigždės, kaip ir mūsų saulė, skleidžia savo šviesą, tačiau jos taip pat yra daug toliau ir atrodo gana neryškios. Visos naktiniame danguje matomos planetos skrieja aplink mūsų saulę, todėl jos palyginti su kitomis žvaigždėmis danguje, yra arti mūsų.

Priežastis, kodėl planetos atrodo ryškesnės už žvaigždes, yra ta pati, dėl kurios Mėnulis atrodo ryškesnis už žvaigždes ir atrodo, kad šviečia –  šie objektai tiesiog yra daug arčiau, ir atspindi šviesą, skleidžiamą nuo saulės.

Skirtumas tarp saulės ir planetų švytėjimo

Ne visi dangaus kūnai generuoja šviesą – saulė bei žvaigždės matomos danguje skleidžia savo generuojamą šviesą, o planetos, bei mėnulis, šią šviesą tik atspindi, taip sudarydamos įspūdį, tarsi pačios šviestų iš savęs.

Spustelėkite, kad įvertintumėte šį įrašą!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.