Šiais laikais kiekvienas iš mūsų naudojamės įvairiausiomis technologijomis, be kurių jau neįsivaizduojame savo kasdienybės. O juk visai neseniai daugelis šiandien savaime suprantamų technologinių sprendimų dar net nebuvo įgyvendinta. Jei kas nors anuomet būtų pasakojęs, kad artimoje ateityje mes galėsime mažo prietaiso ekrane išvysti kitame pasaulio gale esantį žmogų, dauguma mūsų būtume tik su atlaidžia šypsena veide pasukioję pirštą prie smilkinio. Technologinio progreso esmę puikiai nusako ir viena mokslinės fantastikos rašytojo Arthuro Charles Clarke’o frazė: „Kiekviena pakankamai pažangi technologija yra neatskiriama nuo magijos.“
Juk išties nuostabu, kai lyg burtų lazdele mostelėję mes galime įjungti išmanųjį siurblį, kuris pats iki blizgesio išvalys grindis, vieno mygtuko spustelėjimu virtuviniame plaktuve susiplakti mėgstamą vaisių glotnutį ar keliais paspaudimais įsigyti reikiamas prekes, net neišėję iš namų. Na, o panirti į išties magišką pasaulį mums leidžia dar viena prieš dešimtmečius nė nesapnuota technologija – tai virtualioji realybė.
Nusikėlimas į netikrą, bet realius pojūčius teikiantį pasaulį
Dažnam nors kiek girdėjusiam apie virtualiąją realybę, pirmiausia prieš akis iškyla keistai judančio, didelius it slidininko akinius užsimaukšlinusio žmogaus vaizdas. Iš šalies tai yra išties juokingas reginys, tačiau akinius užsidėjusiam žmogui visa, kas vyksta prieš jo akis, atrodo kaip tikra. Tad stovėdamas tuščiame kambaryje jis gali justi kūnu plūstantį adrenaliną, kai virtualiojoje realybėje lekia automobilių lenktynėse, spiegti iš baimės, kai skrieja amerikietiškais kalneliais netikrame atrakcionų parke ar jausti, kaip pašiurpsta oda, prieš save pamačius kažką bauginančio. Skamba intriguojančiai, tiesa?
Virtualioji realybė – internetinių pramogų gerbėjų džiaugsmas
Gera žinia yra tai, kad šiandien pakeliauti po virtualiąją realybę gali kiekvienas. Bet kurioje technikos prekių parduotuvėje įsigijus virtualiosios realybės akiniais vadinamą prietaisą, galima net savo namuose mėgautis išskirtine pramoga, dovanojančia neišdildomus įspūdžius. O, jei tokia investicija pradžioje atrodo per didelė, tai galimybę panirti į neegzistuojančias erdves suteikia jau ir Lietuvoje veikiantys įvairiausi virtualios realybės kambariai bei specialios virtualiosios realybės kino erdvės.
Taigi, trumpai tariant, virtualioji realybė – tai tokia programinės įrangos pagalba sukurta dirbtinė trimatė aplinka, kurią joje atsidūręs vartotojas patiria kaip tikrą. Tad nenuostabu, kad šios technologijos atsiradimą labai vertina įvairių vaizdo žaidimų gerbėjai, ją išbandyti jau siūlo ir ne vienas internetinis kazino bei kitos svetainės.
Pirmieji virtualios realybės akiniai buvo kabinami prie lubų
Kaip ir daugelis technologijų, taip ir virtualioji realybė vystėsi palengva. Šią technologiją aprašantys šaltiniai teigia, kad pirmaisiais bandymais žmogui suteikti dirbtinai kuriamos realybės pojūtį galima laikyti XIX-ajame amžiuje dailininkų tapytus panoraminius paveikslus. Juose dažnai būdavo vaizduojamas miesto gyvenimas arba mūšių scenos, kuomet smulkiai ištapytų detalių ir panoraminio vaizdo pagalba žiūrovas galėdavo pasijusti taip, lyg pats būtų įžengęs į vaizduojamą sceną.
Visgi, virtualiosios realybės pradininku dažniausiai yra įvardijamas amerikietis kompiuterinių technologijų mokslininkas Ivanas Sutherlandas, kuris kartu su Jutos (JAV) universiteto studentu Bobu Sproullu 1968 metais pasauliui pristatė pirmąjį ant galvos užsidedamą virtualios realybės įrenginį. Tiesa, jų sukurtas ekranas buvo toks sunkus, kad jį reikėjo prikabinti prie lubų, o dėl gremėzdiškos išvaizdos jį praminė „damoklo kardu“. Vis dėlto, nepaisant visų šių keblumų, būtent šis mokslininkas leido pirmą kartą žmogui išvysti dirbtinai sukurtą realybę.
Virtualioji realybė gali net sumažinti fizinį skausmą
Nors dažniausiai daugeliui iš mūsų virtualioji realybė asocijuojasi su pramogų pasauliu, tačiau iš tiesų jos teikiama nauda yra kur kas didesnė. Virtualioji realybė sėkmingai naudojama versle, švietime, architektūroje, mene, moksle, gamybos pramonėje ir kitose žmogaus veiklos srityse.
Virtualioji realybė taip pat ypač plačiai ir efektyviai taikoma medicinoje. Ja naudojasi chirurgai, siekdami pagerinti savo žinias ir įgūdžius, o pažangiose pasaulio ligoninėse ši technologija pasitelkiama, norint psichologiškai parengti operacijos laukiančius pacientus, kurie, užsidėję virtualiosios realybės akinius, gali panirti į raminančią aplinką.
To naudą, beje, įrodė ir vienas bandomasis tyrimas, kuris buvo atliktas Londone veikiančioje Šv. Džordžo ligoninėje. Tyrimo metu pacientams prieš operaciją buvo pasiūlyta užsidėti virtualiosios realybės akinius ir nusikelti į egzotiškus kraštus, paplūdimius, miškus, kalnus ir kitas gamtos vietoves. 2019 metais publikuoti šio eksperimento rezultatai vienareikšmiškai patvirtino teigiamą virtualiosios realybės poveikį: visi tyrime dalyvavę pacientai teigė, kad technologijos panaudojimas pagerino jų buvimo ligoninėje patirtį, o 94 % tiriamųjų pažymėjo, kad su akiniais jie jautėsi labiau atsipalaidavę. Be to, net 80 % respondentų pasidalino, kad pasinėrę į virtualųjį pasaulį jie juto fizinio skausmo sumažėjimą.
Virtualioji realybė – žmonijos pažangos katalizatorius
Taigi, virtualioji realybė – tai puikus įrankis, nes juo naudodamiesi mes galime pramogauti, išbandyti veiklas, kuriomis realiame gyvenime užsiimti nedrįstume, nukeliauti į nepažintus kraštus, tyrinėti pasaulio sandarą ir žmogaus galimybes. Ši technologija neabejotinai prisideda prie žmonijos pažangos. Belieka tik pasidžiaugti, kad ir mūsų šalis stengiasi neatsilikti nuo technologinio progreso. Štai šių metų pradžioje ne vieną informacinių technologijų aistruolį pradžiugino žinia, kad Lietuva jau įžengė į Silicio slėnį – JAV esantį technologijų lopšį, kuriame yra reikšmingai plėtojama ir virtualioji realybė.
