Ieškomas skraidančių automobilių kūrėjas, įrengimų rizikos pareigūnas, proto perkėlimo į kompiuterį specialistas, kosmoso turizmo gidas ar gyvenimo pabaigos vadybininkas. Skamba kaip anekdotas ar ištrauka iš mokslinės fantastikos romano, tačiau tai visai galimi netolimos ateities darbo skelbimai. Bet analitikai turi gerų žinių tiems, kurie baiminasi, kad savo darbo vietą teks užleisti panašios futuristinės profesijos atstovui ar net robotui – ,,žmogiškasis’’ prisilietimas visuomet bus vertinamas.
Norint ateityje kandidatuoti į vieną iš išvardintų darbo vietų – patirtį reikia pradėti kaupti jau dabar. Todėl pasižvalgyk skiltyse naujausi darbo skelbimai Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune ar kitame Lietuvos mieste, kur rasi ne vieną poziciją, kurioje galėsi tobulinti save ateities darbo pozicijoms.
Manoma, kad dar ilgai reikės ir statybininkų, elektrikų, mechanikų ar virėjų. Dabartinės ateities profesijų prognozės yra ypač drąsios. Tačiau žmonių įpročiai keičiasi daug lėčiau. Artimiausius dvidešimt metų šios profesijos tikrai išliks. O rankų darbo reikės dar ilgiau.
Darbo rinka sparčiai skaitmenizuojasi, visose profesijose pasikartojančius veiksmus perima informacinės technologijos, vyksta robotizacija. Paslaugos suteikimo procesas automatizuojamas tiek, kad galutinis vartotojas viską galėtų atlikti savarankiškai. Pavyzdžiui, internetinė bankininkystė (nereikia eiti į banką susimokėti, pervesti ar išgryninti pinigus) arba draudimas (pats vartotojas suveda duomenis ir algoritmas jam pasiūlo palankiausią pasiūlymą).
Tokių skaitmenizavimo elementų esą daugėja kiekvienoje profesijoje, netgi mokytojo, kai mokymo turinys pereina į elektroninę erdvę. Mokinys pats savarankiškai gali mokytis, algoritmai ir technologijos apdoroja mokinio pasiekimus ir pritaiko tolimesnį mokymosi turinį pagal jo poreikius.
JAV kompanijos ,,Cognizant’’ tyrimų centras pernai paskelbė atnaujintą 21 ateities profesijų sąrašą, kuriame paminėtos tokios profesijos, kaip lytėjimo sąsajų programuotojai, skraidančių automobilių kūrėjai, įrengimų rizikos pareigūnas, kibernetinių nelaimių prognozuotojai.
Bet ,,Cognizant’’ tyyrėjai taip pat padarė išvadą: kad ir kaip technologijos užkariautų darbo rinką ir pakeistų mūsų ateitį, mes – žmonės – visada norėsime ,,žmogiško’’ prisilietimo kiekviename darbe. Todėl tam tikros savybės ir individualūs įgūdžiai išliks paklausūs dar ilgą laiką. Pavyzdžiui, gebėjimas prisitaikyti prie grupės, gebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, empatija, pasitikėjimas, kūrybingumas, vaizduotė, veržlumas dar labiau vertinami darbo rinkoje nei ankščiau.
Kokios galimybės minėtas ,,egzotiškas’’ profesijas įgyti Lietuvoje? Kiekvienoje profesijoje itin svarbūs tampa loginio mąstymo gebėjimai, IT išmanymas, mokėjimas programuoti. Nes auga poreikis, viena vertus, puikiai išmanyti profesiją ir savo sritį, kita vertus – gebėti pritaikyti IT technologijas automatizuojant atskirus procesus. Itin populiarėja profesijos kelių sričių sandūroje – bioinformatikai, finansinės technologijos.
Ir Lietuvos, ir pasaulio aukštosios mokyklos reaguoja į darbo rinkos poreikius. Mokslininkai ir yra šių pokyčių autoriai. Dėl jų vykdomų tyrimų, jų smalsumo, kūrybinės minties ir atsiranda visos inovacijos, technologiniais proveržiai. Universitete visada veikia principas ,,šiandien – laboratorijoje, rytoj – auditorijoje’’ – šiandien profesorius vykdo pažangiausius tyrimus, rytoj apie tai dėsto studentams. Universitetai jau dabar siūlo studijų programas, kurių specialistai ateis į darbo rinką tik po kelerių metų.
O kuriuos gebėjimus patartina ugdyti jau dabar, kad ateityje nebūtų sunku persikvalifikuoti, pavyzdžiui, į orų valdytoją? Visada bus svarbios bazinės žinios – gebėjimas puikiai skaityti, rašyti, skaičiuoti. Svarbu ir finansinis, IT raštingumas.
